Lochneso ežero keistenybės
Praėjęs savaitgalis buvo itin neramus mistine ežero pabaisa išgarsėjusio Lochneso policijai. Škotijos pareigūnams skambinę turistai pranešinėjo, kad į ežerą nukrito keistas objektas. Policija kelias dienas ieškojo kokių nors nelaimės pėdsakų, bet jų nerado. BBC praneša, kad ant kojų buvo sukeltos net Karališkosios britų oro pajėgos.
 Lochneso ežeras ©cornwallcam.co.uk |
Vietos policija pirmųjų skambučių apie į ežero vandenis nukritusį objektą sulaukė šeštadienio vakarą, apie 20:00 vietos laiku. Turistų teigimu, mėlynos spalvos skraidantis objektas nukrito pietinėje ežero dalyje. Policija iš pradžių įtarė, kad tai gali būti lengvasis skraidymo aparatas.
Tris-keturias valandas katastrofos pėdsakų ieškojusi ir neradusi policija ne burnojo, o dėkojo žmonėms už pranešimą, kuris „ko gero, buvo pagrįstas realiais stebėjimais“.
Vietinė policija jau priprato prie gyventojų ir turistų pranešimų apie Nesę ir kitus mistinius reiškinius šiame Škotijos šiaurės vakarų regione, tačiau į realius pranešimus stengiasi reaguoti.
Galima tik paspėlioti, kokios šio nutikimo versijos artimiausiu metu pasirodys interneto platybėse – kad ežere nuskendo sugedęs ateivių erdvėlaivis ar „NASA nuslėpta kometa“?
Alpių ledyno mumija
Gyvas ir sveikas yra ir Geretas Lojus – paskutinės aukos Tomo Lojaus brolis ir kolega. Jis ir toliau Australijoje tyrinėja Ecio DNR. Į aną pasaulį neskuba ir Ecio tatuiruotes tyrinėjusi Graco medicinos universiteto mokslininkė Marija Ana Pabst. Jokios baimės nejaučia ir 2011 m. vasarį mumijos kompiuterinę tomografiją atlikę broliai Alfonsas ir Adri Kenisai.
10 Neiššifruotų pasaulio kodų
Tris-keturias valandas katastrofos pėdsakų ieškojusi ir neradusi policija ne burnojo, o dėkojo žmonėms už pranešimą, kuris „ko gero, buvo pagrįstas realiais stebėjimais“.
Vietinė policija jau priprato prie gyventojų ir turistų pranešimų apie Nesę ir kitus mistinius reiškinius šiame Škotijos šiaurės vakarų regione, tačiau į realius pranešimus stengiasi reaguoti.
Galima tik paspėlioti, kokios šio nutikimo versijos artimiausiu metu pasirodys interneto platybėse – kad ežere nuskendo sugedęs ateivių erdvėlaivis ar „NASA nuslėpta kometa“?
Alpių ledyno mumija
Šių metų rugsėjo 19 d. sukaks lygiai 20 metų, kai Austrijos Alpėse keliavusi vokiečių alpinistų pora Helmutas ir Erika Zimonai (Helmut and Erika Simon) netyčia aptiko kraupų radinį – į ledą įšalusį, ant pilvo gulintį kūną, kurį dengė į pergamentą panaši oda. Paaiškėjo, jog tai – mumifikavęsis prieš tūkstančius metų gyvenusio žmogaus kūnas. Dvidešimt metų šiemet bus praėję ir nuo to momento, kai mirė pirmoji su mumijos atradimu siejama auka. Šia mirtimi prasidėjo mistiška tragiškų įvykių grandinė, nusinešusi septynias gyvybes. Kas tai? Ledynų mumijos prakeiksmas ar dar vienas mistikai neabejingų žmonių aistros objektas?
1991 m. rugsėjo 19 d. Otztalerio Alpių Hauslabjocho viršūnėje vokiečių alpinistų E. ir H. Zimonų laukė iš ledo kyšantis, ant pilvo gulintis sudžiuvęs žmogaus kūnas, kurį dengė į pergamentą panaši oda. Ploname lede buvo įstrigusi jo koja, apvyniota šiaudais ir odos juostelėmis. Tarp jų buvo varinis kirvukas ir medžioklei skirti įrankiai. Po kelių dienų kūnas buvo iškeltas ir sraigtasparniu nuskraidintas į Insbruką (Austrija).
Mumija, kuri buvo pavadinta Eciu (Oetzi arba Ötzi) datuojama 3300 metų pr. Kr. (Vėlyvasis Neolitas Europoje). Puikiai išsilaikęs kūnas ir su juo rasti daiktai buvo neįkainojamas atradimas antropologams ir priešistorės tyrinėtojams. Ecis buvo 160 cm ūgio, mirė 40-53 metų amžiaus. Greičiausiai – svarbus savo bendruomenės asmuo.
Tačiau mumiją atradęs H. Zimonas mistiškomis aplinkybėmis žuvo. Tai nutiko po 13 metų – 2004 m. spalio 23 d., maždaug toje pačioje vietoje, kur jis su žmona buvo aptikęs Ecio mumiją. Ton vieton 67 m. vyras dar sykį leidosi tikėdamasis aptikti Ecio gentainių palaikų. Ir pradingo. Paaiškėjo, kad jis keliaudamas įkrito į plyšį. Suledėjusį H. Zimono kūną surado po dviejų savaičių. Teigiama, kad jis gulėjo tokia pat poza, kokia buvo rasta mumija.
Mumija, kuri buvo pavadinta Eciu (Oetzi arba Ötzi) datuojama 3300 metų pr. Kr. (Vėlyvasis Neolitas Europoje). Puikiai išsilaikęs kūnas ir su juo rasti daiktai buvo neįkainojamas atradimas antropologams ir priešistorės tyrinėtojams. Ecis buvo 160 cm ūgio, mirė 40-53 metų amžiaus. Greičiausiai – svarbus savo bendruomenės asmuo.
Tačiau mumiją atradęs H. Zimonas mistiškomis aplinkybėmis žuvo. Tai nutiko po 13 metų – 2004 m. spalio 23 d., maždaug toje pačioje vietoje, kur jis su žmona buvo aptikęs Ecio mumiją. Ton vieton 67 m. vyras dar sykį leidosi tikėdamasis aptikti Ecio gentainių palaikų. Ir pradingo. Paaiškėjo, kad jis keliaudamas įkrito į plyšį. Suledėjusį H. Zimono kūną surado po dviejų savaičių. Teigiama, kad jis gulėjo tokia pat poza, kokia buvo rasta mumija.
 Ecis buvo 160 cm ūgio, mirė 40-53 metų amžiaus ©wikimedia.org |
Po šio įvykio buvo prisimintos kitos su Alpių ledynų mumija susijusių žmonių mirtys ir prabilta apie mistišką „senovės alpinisto“ prakeiksmą. H. Zimonas tapo penktąja Ecio auka iš septynių.
Po kelių dienų sniego lavina kalnuose pasiglemžė Kurto Frico gyvybę – jis žuvo vienintelis iš visos slėnyje buvusios alpinistų grupės. K. Fricas buvo mokslininkas, kuris Ecio mumiją evakuavo ir sraigtasparniu atgabeno į Insbruką.
2004-ųjų vasarą, nors ir pačiame jėgų žydėjime, tačiau dėl smegenyse sparčiai susiformavusio auglio mirė filmą apie Ecį ir jo atradėją H. Zimaną kūręs režisierius Raineris Holcas. Tada H. Zimanas ne juokais ėmė baimintis ir po savo bičiulio laidotuvių nesiliovė kartojęs „Ecio siela sekančiu pasirinko mane“. Po kelių mėnesių taip ir atsitiko…
Ecio aukos
Mįslingų mirčių grandinė prasidėjo Ecio atradimo metais, beveik iškart po to, kai mumija buvo nuskraidinta į Insbruko tyrimų laboratoriją. Ten Ecio palaikų autopsiją atliko teisės medicinos ekspertas Raineris Henas. Netrukus jis žuvo autoįvykio metu – keliaudamas į mokslinę konferenciją, kurioje ruošėsi skaityti pranešimą apie „ledo žmogaus“ skrodimo rezultatus.Po kelių dienų sniego lavina kalnuose pasiglemžė Kurto Frico gyvybę – jis žuvo vienintelis iš visos slėnyje buvusios alpinistų grupės. K. Fricas buvo mokslininkas, kuris Ecio mumiją evakuavo ir sraigtasparniu atgabeno į Insbruką.
2004-ųjų vasarą, nors ir pačiame jėgų žydėjime, tačiau dėl smegenyse sparčiai susiformavusio auglio mirė filmą apie Ecį ir jo atradėją H. Zimaną kūręs režisierius Raineris Holcas. Tada H. Zimanas ne juokais ėmė baimintis ir po savo bičiulio laidotuvių nesiliovė kartojęs „Ecio siela sekančiu pasirinko mane“. Po kelių mėnesių taip ir atsitiko…
 Pirmąja Ecio auka tapo mumijos autopsiją atlikęs teisės medicinos ekspertas ©kp.ua |
H. Zimono laidotuvėse dalyvavęs Insbruko universiteto mokslininkų grupės, tyrusios Ecį, vadovas, profesorius Konradas Špindleris (Konrad Spindler) po kurio laiko žurnalistams kalbėjo: „Aš – mokslo žmogus ir netikiu prietarais. Tačiau nevalingai pagaunu save mąstantį „O kas gi sekantis?“
Profesorius tada juokavo. Tačiau kita Ecio auka tapo būtent jis. K. Špindleris nuo insulto mirė 2005 m.
Ecio prakeiksmo auka laikomas ir Diteris Vernikė – Ecio palaikus evakuavusios ekspedicijos narys, nuo širdies smūgio miręs beveik išsyk po K. Špindlerio laidotuvių.
2005-ųjų lapkričio pradžioje mįslingomis aplinkybėmis mirė ir daktaras Tomas Lojus – žymus Kvinslendo universiteto (Australija) archeologas ir biologas, tyrinėjęs Ecio daiktus ir DNR. Mokslininko kūnas be smurto žymių buvo aptiktas bute, kuriame jis gyveno. Mirties priežasties nustatyti taip ir nepavyko.
Savotiško „įspėjimo“ nuo „senovės alpinisto“ sulaukė dar vienas Insbruko universiteto profesorius – Ecio mumijos organus tyrinėjęs Valteris Leiteris. Lydintį amerikiečius kolegas į vietą, kur buvo aptikti Ecio palaikai, V. Leiterį užklupo sniego audra. Profesorius smarkiai sušalo ir tik per stebuklą liko gyvas.
Po tokių įvykių buvo prisimintas Tutanchamono mumijos prakeiksmu vadintas atvejis, kai prieš 80 metų ėmė mirti žmonės, sudrumstę Tutanchamono kapo ramybę.
„Burtininkas Ecis keliavo laiku“ ir kitos sąmokslo teorijos
Prakeiksmu tikintys mistikai, žinoma, netruko priskaldyti mistinių hipotezių. Pirmoji – Ecis buvo burtininkas. Apie tai neva liudija keistos jo kūno tatuiruotės iš suodžių (įtrintų į negilias įpjovas), kurių suskaičiuota net 57. Daugelio tatuiruočių pavidalas primena horizontalias juosteles. Jos neva padarytos akupunktūros taškuose ir mįslingai primena senovės kinų „Permainų Knygos“ heksagramas – iš jų ligi šiol buriama.
Žinios apie biologiškai aktyvius (akupunktūrinius) taškus, kaip ir apie heksagramas, atsirado Kinijoje po Ecio mirties Alpėse praėjus maždaug tūkstančiui metų. Jei tikėtume kai kuriais tyrėjais, skirtingiems laikmečiams priklauso ir su Ecio palaikais rasti reikmenys: strėlėms – neva 7 tūkst. metų, kirviui – 2 tūkst. metų, o oda, į kurią buvo įsisupusi mumija, buvo nudirta prieš 5 tūkst. metų – nuo ožkos, kuri gyveno... Kinijoje.
Profesorius tada juokavo. Tačiau kita Ecio auka tapo būtent jis. K. Špindleris nuo insulto mirė 2005 m.
Ecio prakeiksmo auka laikomas ir Diteris Vernikė – Ecio palaikus evakuavusios ekspedicijos narys, nuo širdies smūgio miręs beveik išsyk po K. Špindlerio laidotuvių.
2005-ųjų lapkričio pradžioje mįslingomis aplinkybėmis mirė ir daktaras Tomas Lojus – žymus Kvinslendo universiteto (Australija) archeologas ir biologas, tyrinėjęs Ecio daiktus ir DNR. Mokslininko kūnas be smurto žymių buvo aptiktas bute, kuriame jis gyveno. Mirties priežasties nustatyti taip ir nepavyko.
Savotiško „įspėjimo“ nuo „senovės alpinisto“ sulaukė dar vienas Insbruko universiteto profesorius – Ecio mumijos organus tyrinėjęs Valteris Leiteris. Lydintį amerikiečius kolegas į vietą, kur buvo aptikti Ecio palaikai, V. Leiterį užklupo sniego audra. Profesorius smarkiai sušalo ir tik per stebuklą liko gyvas.
Po tokių įvykių buvo prisimintas Tutanchamono mumijos prakeiksmu vadintas atvejis, kai prieš 80 metų ėmė mirti žmonės, sudrumstę Tutanchamono kapo ramybę.
„Burtininkas Ecis keliavo laiku“ ir kitos sąmokslo teorijos
Prakeiksmu tikintys mistikai, žinoma, netruko priskaldyti mistinių hipotezių. Pirmoji – Ecis buvo burtininkas. Apie tai neva liudija keistos jo kūno tatuiruotės iš suodžių (įtrintų į negilias įpjovas), kurių suskaičiuota net 57. Daugelio tatuiruočių pavidalas primena horizontalias juosteles. Jos neva padarytos akupunktūros taškuose ir mįslingai primena senovės kinų „Permainų Knygos“ heksagramas – iš jų ligi šiol buriama.
Žinios apie biologiškai aktyvius (akupunktūrinius) taškus, kaip ir apie heksagramas, atsirado Kinijoje po Ecio mirties Alpėse praėjus maždaug tūkstančiui metų. Jei tikėtume kai kuriais tyrėjais, skirtingiems laikmečiams priklauso ir su Ecio palaikais rasti reikmenys: strėlėms – neva 7 tūkst. metų, kirviui – 2 tūkst. metų, o oda, į kurią buvo įsisupusi mumija, buvo nudirta prieš 5 tūkst. metų – nuo ožkos, kuri gyveno... Kinijoje.
 Pats Ecis į kiną nepanašus. Ecio veido modelis, kurį sukūrė kompiuterinę mumijos tomografiją atlikę broliai Alfonsas ir Adri Kenisai ©kp.ua |
Pats Ecis į kiną nepanašus. Tačiau jo DNR analizė liudija, jog jis nėra europiečių palikuonis. Tad iš kurgi kilęs šis „senovės alpinistas“? Klausimas kol kas lieka neatsakytas. Viena iš sveikam protui daugiau mažiau priimtinų hipotezių – tatuiruotėmis Ecio kūną išmargino senovės žyniai, kurie akupunktūros taškus puošė specialiai, gydymo sumetimais. Tačiau patikėti, jog prieš 5,3 tūkst. metų Alpėse gyvenę žmonės turėjo tokių medicininių žinių, gana sudėtinga (ką ir bekalbėti apie fantastiškiausias pseudoteorijas, bylojančias, jog Ecis, pavyzdžiui, turėjo antgamtiškų galių keliauti laiku, susijusių su prakeiksmu, kuris kris ant jo kūno ramybę ateityje sudrumsiančių asmenų pečių).
 Memorialas Eciui – pastatytas netoli Similauno kalno, Ötztal Alpėse ©wikimedia.org |
Mirė ne visi
Jau šešti metai, kai Ecio „dalgis“ nustojo retinti mumiją tyrinėjusiųjų gretas. Gal jokio prakeiksmo ir nebuvo? Juk gyva ir Ecio atradėjo žmona, atradimo „bendraautorė“ Erika Zimon. Jai – jau 84-eri. Neseniai sulaukė Austrijos vyriausybės jai įteiktos maždaug 150 tūkst. eurų premijos.Gyvas ir sveikas yra ir Geretas Lojus – paskutinės aukos Tomo Lojaus brolis ir kolega. Jis ir toliau Australijoje tyrinėja Ecio DNR. Į aną pasaulį neskuba ir Ecio tatuiruotes tyrinėjusi Graco medicinos universiteto mokslininkė Marija Ana Pabst. Jokios baimės nejaučia ir 2011 m. vasarį mumijos kompiuterinę tomografiją atlikę broliai Alfonsas ir Adri Kenisai.
10 Neiššifruotų pasaulio kodų
Nors buvo sukurta milijardų dolerių vertės priemonių, skirtų kodams kurti ir juos iššifruoti, kriptologai iki pat šiol nėra išsprendę kai kurių seniausių pasaulio koduotų objektų, rašo dienraštis „The Telegraph“. Kviečiame susipažinti su dešimt labiausiai dėmesio vertų kriptologijos mįslių.
1. Faisto diskas (Phaistos disk) yra laikomas vienu svarbiausių hieroglifų įrašų iš Kretos. Iš molio degtas maždaug 15 cm skersmens diskas buvo atrastas 1903 metais, abiejose jo pusėse spirale buvo išraižyti hieroglifai. Iš 241 ženklų iššifruoti tik 45 skirtingi ženklai, iš kurių tik maža dalis atitinka to periodo hieroglifus. Faisto diskas eksponuojamas Herakliono archeologiniame muziejuje.
 Faisto diskas ©crystalinks.com |
2. Linijinis A raštas (Linear A) yra vienas iš antikinės Kretos linijinių raštų, kurį atrado ir taip pavadino Arturas Evansas (Arthur Evans). Linijinį B raštą, kurį naudojo Senovės Graikijos Mikėnų civilizacija, 1952 metais iššifravo Maiklas Ventrisas (Michael Ventris). Dalis linijinio A rašto yra suprantama, tačiau likusios dalies nepavyksta susieti su jokia kita žinoma kalba.
 Linijinio A rašto ženklų buvo aptikta lentelėse, rastose Akrotiri ©wikimedia.org |
3. "Kryptos" (Kryptos) yra skulptūra, kurią sukūrė Jungtinių Valstijų menininkas Džimas Senbornas (Jim Sanborn). Ji stovi šalia JAV Centrinės žvalgybos (CŽV) pastato, Langlio (Langley) mieste (Virdžinija, JAV). Nuo pat jos pastatymo 1990 metais netyla kalbos apie joje užrašytos žinutės reikšmę.
 Skulptūra "Kryptos" ©wikimedia.org |
4. Kiniško aukso luito šifras (Chinese Gold Bar Cipher). Manoma, kad 1933 metais Kinijos generolo Wango garbei Šanchajuje buvo išlieti septyni auksiniai luitai. Ant šių aukso luitų buvo išraižyti paveikslėliai, kiniški rašmenys, tam tikri nežinomi rašmenys ir kriptogramos iš lotyniškų raidžių. Spėjama, kad tai gali būti banko sutarties su Jungtinių Valstijų banku sertifikatas, kurio vertė - 300 mln. JAV dolerių.
 Kiniško aukso luito šifras ©izzhy.blogspot.com |
5. Bylo šifras. (Beale Ciphers) Teigiama, kad tai yra trys užšifruotos žinutės, nurodančios, kur tiksliai žmogus, pavarde Bylas (Beale), yra užkasęs du vežimus turtų. Lobis buvo užkastas apie 1820 metus, kažkur Bedfordo apygardoje, Jungtinėse Valstijose. Viena iš žinučių buvo išnarpliota ir joje buvo kalbama apie tonas aukso, sidabro ir kitų brangakmenių bei nurodoma bendresnė lobio buvimo vieta. Tikėtina, kad likusiose dviejose žinutėse yra nurodyta tiksli lobio vieta ir kam tas turtas priklauso.
 Bylo šifru užkoduotos trys žinutės, nurodančios, kur tiksliai žmogus, pavarde Bylas (Beale), yra užkasęs du vežimus turtų ©wikimedia.org |
6. Voiničiaus rankraštis (Voynich Manuscript) yra mažiausiai 400 metų senumo piešiniais išpuoštas 232 puslapių rankraštis, parašytas slaptu raštu. Rankraštyje yra apstu paslaptingų augalų piešinių, žolelių užpilų receptų, astrologinių diagramų bei daug mažų žmogeliukų su keistais aparatais. 2004 metais pasirodė keletas įtikinamų argumentų, aprašančių metodiką, kuria mėginama įrodyti, jog rankraštis tebuvo apgaulė. Tačiau iki šiol nė vienas iš aprašytų metodų nesugebėjo atkartoti nei vienos rankraščio dalies, tad spėlionės tęsiasi.
Plačiau apie šią paslaptingą knygą galite paskaityti pernai metais publikuotame straipsnyje.
 Voiničiaus rankraštis ©wikimedia.org |
7. Dorabella šifrą (The Dorabella Cipher) 1897 metais sukūrė kompozitorius Elgaras. Jis nusiuntė laišką savo draugei Dorai Peni (Dora Penny), kuri buvo Volverhamptone esančios Šv. Petro bažnyčios kunigo Alfredo Peni (Alfred Penny) duktė. Laiške buvo šifras, kurio iki šiol dar niekam nepavyko iššifruoti.
 Dorabella šifras ©dailycognition.com |
8. Chaošifras. (Chaocipher) Džonas Bairnas (John F. Byrne) 1918 metais sukūrė šifrą ir beveik 40 metų nesėkmingai juo bandė sudominti Jungtinių Valstijų vyriausybę. Jis pasiūlė atlygį tam, kuris sugebės iššifruoti jo sukurtą rašymo sistemą, tačiau šio prizo iki šiol niekas taip ir negavo. Vėliau šifrą nagrinėjo Dž.Bairno šeimos nariai, mėgindami išsiaiškinti, ar jis turi kokią nors komercinę vertę.
 Chaošifro pavyzdys ©mountainvistasoft.com |
9. Dagapejevo šifras (D’Agapeyeff cipher) yra iki šiol neišnarpliotas šifras, kuris pasirodė pirmame knygos „Kodai ir šifrai“ leidime. Tai yra mokomoji kriptografijos knyga, kurią 1939 metais išleido Rusijoje gimęs anglų kartografas Aleksandras Dagapejevas (Alexander D‘Agapeyeff). Knygos pabaigoje pasiūlytas kaip „iššūkis“, vėliau šifras nebuvo įtrauktas į kitus knygos leidimus. Teigiama, kad A.Dagapejevas vėliau prisipažino pamiršęs, kaip jį iššifruoti. Spėjama, kad bandymai išnarplioti šifrą buvo nesėkmingi, nes jo autorius suklydo užšifruodamas originalų tekstą. Šifrą vis dar bandoma atskleisti pasitelkiant genetinius algoritmus.
 Dagapejevo šifras ©pleasedecipherme.blogspot.com |
10. Taman Shud byla (Taman Shud Case). 1948 metais Australijoje, Adelaidėje esančiame Somertono paplūdimyje buvo atrastas neatpažintas vyriškio lavonas. Nepaisant karštos dienos, jis vilkėjo megztinį ir paltą, neturėjo jokių asmens dokumentų. Nebuvo atrasta jokių užuominų apie jo tapatybę, o dantų žymės ir pirštų antspaudai nesutapo su jokiu žmogumi.
Skrodimo metu buvo atrastas keista kraujosrūva pilve ir padidėję organai, tačiau jokių svetimų medžiagų. Traukinių stotyje atrastame lagamine, kuris, manoma, priklausė vyriškiui, buvo iš knygos išplėštas lapas, kuriame buvo užrašyti žodžiai „Taman Shud“. Nustatyta, kad lapelis yra iš retos Omaro Khayyamo knygos „The Rubaiyat“, kurią tais pačiais metais ant savo automobilio galinės sėdynės rado vienas Naujosios Zelandijos gyventojas. Knygos gale didžiosiomis raidėmis buvo užrašytos penkios eilutės, kurios greičiausiai yra tam tikras kodas. Iki šiol ši byla išlieka viena iš keisčiausių Australijos paslapčių.
Skrodimo metu buvo atrastas keista kraujosrūva pilve ir padidėję organai, tačiau jokių svetimų medžiagų. Traukinių stotyje atrastame lagamine, kuris, manoma, priklausė vyriškiui, buvo iš knygos išplėštas lapas, kuriame buvo užrašyti žodžiai „Taman Shud“. Nustatyta, kad lapelis yra iš retos Omaro Khayyamo knygos „The Rubaiyat“, kurią tais pačiais metais ant savo automobilio galinės sėdynės rado vienas Naujosios Zelandijos gyventojas. Knygos gale didžiosiomis raidėmis buvo užrašytos penkios eilutės, kurios greičiausiai yra tam tikras kodas. Iki šiol ši byla išlieka viena iš keisčiausių Australijos paslapčių.
Neatpažintas negyvėlis iš Taman Shud bylos
©wikimedia.org
©wikimedia.org
| НЛО в Китае над Пекином и Шанхаем |
| НЛО | |||
 О том, что в небе над Шанхаем появился гигантский НЛО первым сообщил пилот китайской авиакомпании, следовавший рейсом CZ6554. Примерно в 9 часов вечера по местному времени, находясь на высоте 10700 метров, он увидел огромный светящийся пузырь. Пузырь возник внезапно после того, как лайнер вышел из облаков. Возникнув, стал увеличиваться в размере.Если верить очевидцам, среди которых нашлись члены еще десяти экипажей других рейсов, пузырь увеличился до диаметра примерно в 90 километров. - Казалось, что это НЛО в сотни раз больше Луны, - рассказывал один из пилотов-очевидцев. Наблюдения с воздуха подтвердили наземные службы. О чем сообщили представители управления гражданской авиации Китая.  В то же самое время люди заметили пузырь и в небе над Пекином. Как и в Шанхае он увеличивался в размерах, но двигался на север, пока не исчез через несколько минут. тоже По их информации, пузырь висел в небе около пяти минут и двигался с запада на восток. Пилот уверял, что он наблюдал пузырь около 20 минут.  Природа НЛО - загадочна. Может быть, это инопланетяне балуются. Или люди видели в небе следы запуска какой-нибудь секретной ракеты. Вряд ли, что пузырь остался от неудачного запуска российского аппарат "Экспресс-АМ4". Тот вышел на нерасчетную орбиту 18 августа. А НЛО в Китае появилось 20 августа. Пришельцы
|
Жизнь на планете идет своим чередом: закат и рассвет все так же обозначают начало и окончание дня, люди работают, отдыхают, путешествуют, пополняя себя новыми впечатлениями и мыслями. Но очень скоро вся эта идиллия может в корне измениться, переставив в нашем сознании уже привычные вещи и понятия. Причиной тому является приближение к планете Земля трех неопознанных летающих объектов (
